Yra žinoma daugybė būdų širdies ritmui reguliuoti, tačiau egzistuoja ir daugybė svarių priežasčių tai padaryti. Suaugusiųjų širdies ritmas ramybės būsenoje turėtų siekti 60-100 dūžių per minutę, tačiau ši norma įvairiu dienos metu gana stipriai kinta. Kai širdis plaka per dažnai, gali kilti daugybė rimtų problemų, įskaitant ir krūtinės skausmus, silpnumą, alpimą, galvos svaigimą, širdies skausmą, prastą kraujotaką galūnėse, žemą kraujo spaudimą. Dėl to verta žinoti, kaip ir kada reguliuoti širdies ritmą.
Kaip patikrinti širdies ritmą?
Tinkamiausias metas pasitikrinti širdies ritmą – tai pulso matavimas vos pabudus, kol dar esate lovoje. Taip pat galima pulsą matuoti vidurdienį, skyrus poilsiui keletą minučių. Norėdami nustatyti širdies ritmą, pridėkite rodomąjį ir vidurinį pirštus prie riešo arba kaklo šono, kad užčiuoptumėte pulsą. Skaičiuokite širdies dūžių skaičių per minutę.
Kaip greitai sumažinti širdies ritmą?
Jei pajutote, kad širdies ritmas padažnėjo be priežasties, galite padaryti keletą dalykų jam stabilizuoti. Visų pirma, įsitikinkite, kad jūsų aplinka yra vėsi ir komfortiška. Aukšta temperatūra ir drėgmė gali padidinti spaudimą ir širdies ritmą. Emociniai sutrikimai taip pat gali padidinti širdies ritmą. Lėtas ir sąmoninga kvėpavimas gali padėti jį stabilizuoti. Jei sėdėjote, atsistokite lėtai ir neskubėkite. Per greitas atsistojimas gali sukelti galvos svaigimą ir padidinti širdies ritmą.
Kiti metodai taip pat gali padėti sureguliuoti širdies ritmą trumpuoju laikotarpiu, tačiau būtina elgtis sąmoningai. Tyrimai parodė, kad sąmoningumas gali padėti sumažinti širdies ritmą įvairiais laikotarpiais, labai svarbu laiku pasirinkti ramybės būseną. Po 12 savaičių sąmoningumo kurso vieno tyrimo duomenimis dalyvių širdies susitraukimų dažnis buvo mažesnis ir jie galėjo fiziškai įveikti didesnį atstumą atlikdami standartinį šešių minučių ėjimo testą. Jei praktikuojate jogą, kelių pozų praktikavimas gali padėti sumažinti širdies ritmą. Tyrimai taip pat rodo, kad jogos praktikai gali išsiugdyti gebėjimą sąmoningai sumažinti širdies ritmą.
Kaip normalizuoti širdies ritmą?
Norint ilgam laikui normalizuoti širdies ritmą ir išvengti jo padidėjimą, svarbu laikytis programos, apimančios mankštą, sveiką mitybą, ribotą kofeino ir alkoholio vartojimą bei gerą miegą. Sporto pratimų komponentas yra labai svarbus – tai turėtų būti mažo intensyvumo užsiėmimai arba intervalinės treniruotės, kuriose didelių pastangų reikalaujančius epizodus keičia lengvi pratimai.
Kaip mankšta paveikia širdies ritmą?
Sportuojant svarbu pagreitinti širdies ritmą – tai stiprina širdį. Kuo širdis stipresnė, tuo efektyviau ji pumpuoja kraują. Jei širdis kraują pumpuoja efektyviai, ramybės būsenoje jai nereikia taip greitai plakti. Dėl to sportuojant yra svarbu nustatyti maksimalų širdies ritmą, kuris paprastai apibrėžiamas formule iš 220 atėmus mūsų amžių.
Amerikos širdies asociacija naudoja šį skaičių siekiant nustatyti vidutinio, intensyvaus ir maksimalaus intensyvumo treniruotes širdies ritmo atžvilgiu. Tai senas metodas, tačiau jis išlieka geriausiu siekiant sukurti mankštos programą, pritaikytą konkrečiam fiziniam pajėgumui ir tikslams.
Antrasis rodiklis, vertinant širdies ritmą, yra tai, kaip greitai jis tampa normalus po intensyvių pratimų. Greitas širdies susitraukimų dažnio prieš mankštą atsistatymas paprastai yra susijęs su nauda sveikatai, įskaitant ir mažesnę mirties riziką. Senstant širdžiai reikia vis ilgesnio laiko sugrįžti į normalų režimą, net ir tuomet, kai nėra susiduriama su jokiomis sveikatos problemomis ar sutrikimais.
Vieno didelio tyrimo metu mokslininkai analizavo 2500 respondentų, neturinčių širdies ligų, fizinio krūvio atsigavimo modelius ir mirties riziką. Tyrimo metu dalyviai mankštinosi iki išsekimo, o mokslininkai matavo jų širdies ritmą po vienos minutės poilsio. Atsistatymas buvo laikomas normaliu, jei nuo didžiausio fizinio krūvio momento po minutės poilsio širdies ritmas mažėjo daugiau nei 12 dūžių per minutę. Priešingu atveju, atsistatymas buvo vertinamas kaip nenormalus. Po šešerių tyrimo metų pastebėta, kad nenormalų širdies atsistatymą turėjusių tyrimo dalyvių mirties rizika buvo maždaug keturis kartus didesnė, palyginti su tai respondentais, kurių širdies ritmas atsistatė normaliai. Mirčių rizika sumažėjo, kai širdies susitraukimų dažnio svyravimai vyko normos ribose – sumažėjimas siekė iki iki 15-20 dūžių per minutę praėjus minutei poilsio po intensyvių sportinių pratimų.
Mitybos įtaka širdies ritmui
Dieta taip pat turi įtakos širdies ritmui. Maždaug 10 000 širdies ligų neturinčių Europos vyrų analizė parodė, kad žuvies įtraukimas į racioną buvo susijęs su mažesniu širdies ritmu. Žuvies vartojimas buvo svarbus veiksnys ir analizuojant tiriamuosius pagal amžių, fizinį aktyvumą, rūkymą ir keletą kitų veiksnių.
Kas lemia širdies ritmo padidėjimą?
Dažniausiai staigius širdies ritmo šuolius lemia greitesnis už įprastą impulsas iš natūraliai širdį stimuliuojančio sinusinio mazgo. Ši situacija vadinama sinusine tachikardija. Šiuo atveju širdies plakimas yra greitas, tačiau normalus. Amerikos širdies asociacija pažymi, kad sinusinė tachikardija gali atsirasti dėl kelių skirtingų priežasčių, tokių kaip:
- Karščiavimas;
- Nerimas;
- Kai kurių medicininių preparatų ar narkotinių medžiagų vartojimo;
- Stiprių emocijų;
- Kančios;
- Išgąsčio;
- Sunkių fizinių pratimų.
Rečiau sinusinę tachikardiją lemia šios sveikatos problemos:
- Mažakraujystė;
- Suaktyvėjusi skydliaukės veikla;
- Širdies raumens pažeidimas dėl širdies nepakankamumo ar širdies priepuolio;
- Stiprus kraujavimas.
Sinusų tachikardija yra pašalinama suradus ją lėmusią priežastį, pavyzdžiui, teikiant psichologinę pagalbą dėl nerimo ar stiprių išgyvenimų. Jei širdies ritmas padažnėjo dėl fiziologinės būklės, pavyzdžiui, anemijos ar skydliaukės problemų, skiriamas atitinkamas gydymas. Kai kuriais atvejais nėra įmanoma susieti sinusinės tachikardijos ir jos priežasties. Tai vadinamoji neapibrėžta sinusinė tachikardija, kuri yra sunkiai pagydoma. Ilgainiui ji gali sukelti didelių medicininių problemų, taip pat nemalonus yra ir pats širdies ritmo padidėjimo atvejis, kai širdies plakimas tampa greitas ir nereguliarus. Ši būklė yra potencialiai sunki, jos sudėtingumą vertina gydytojas.
Ar padidėjęs širdies ritmas gali sukelti komplikacijų?
Jei tachikardija nėra gydoma, komplikacijų rizika didėja. Galimos komplikacijos skiriasi, priklausomai nuo padidėjusio širdies ritmo epizodų dažnio ir trukmės, o taip pat ir sąsajos su kitais sveikatos sutrikimais. Dažniausiai būdingos komplikacijos:
- Dažnas alpimas;
- Kraujo krešulių susidarymas (jie gali sukelti insultą ar širdies priepuolį);
- Širdies nepakankamumas.
Retais atvejais galima komplikacija yra staigi mirtis. Jis siejama su skilveline tachikardija, kuri kyla, kai širdies skilveliai (apatinė dalis) plaka greičiau nei įprastai. Tai gali sukelti sunkesnius širdies ritmo sutrikimus, kurie neleidžia širdžiai efektyviai pumpuoti kraujo į kūną ir smegenis.
Verta žinoti
Padidėjęs širdies susitraukimų skaičius gali reikšti rimtą sveikatos būklę ir kelia susirūpinimą, todėl būtina atkreipti į šį simptomą dėmesį. Net jei gydytojas atmetė bet kokią greito širdies plakimo priežastį, būtina pasirūpinti širdimi. Tai padaryti ilguoju laikotarpiu padės mankšta, joga ir daugybė kitų strategijų, susijusių su mityba bei sveiku gyvenimo būdu. Svarbu stebėti širdies ritmą tiek atliekant pratimus, tiek po jų. Reguliariai sportuojant ir laikantis tinkamo mitybos bei miego režimo, širdies ritmas ilgainiui tampa normalus ir po aktyvesnės fizinės veiklos greitai atsistato.
Komentuoti