Žalioji arbata garsėja kaip vienas sveikiausių gėrimų pasaulyje. Ir ja tikrai verta pasimėgauti: žaliojoje arbatoje gausu antioksidantų, kurie naudingi organizmui: gerina smegenų funkciją, padeda reguliuoti svorį, mažina širdies ligų riziką ir kt. Aptarkime plačiau, kuo žalioji arbata gali būti mums naudinga.

Sudėtyje yra organizmui naudingų bioaktyvių junginių

Ar žinojote, kad žalioji arbata ne tik puikiai malšina troškulį? Šis augalas taip pat turi daugybę organizmui naudingų bioaktyvių junginių (1). Arbatoje esantys polifenoliai – tai natūralūs junginiai, turintys priešuždegiminį poveikį, o uždegimai neigiamai veikia visą organizmo veiklą.

Be to, šioje arbatoje yra katechinų (EGCG), kurie yra natūralūs antioksidantai, padedantys išvengti ląstelių pažeidimų. Šios medžiagos gali sumažinti laisvųjų radikalų susidarymą organizme, tad turi teigiamą poveikį lėtinant senėjimo procesus. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad EGCG gali padėti gydyti įvairias ligas. Šie junginiai suteikia žaliajai arbatai gydomųjų savybių (2).

Žalioji arbata taip pat turi nedidelį kiekį organizmui naudingų mineralų. Rinkdamiesi šią arbatą, ieškokite geresnės kokybės produkto, nes pigiose arbatose gali būti per daug fluoro (3). Vis dėlto neverta pernelyg bijoti, nes žaliosios arbatos nauda vis tiek viršija su ja gaunamo fluoro kiekio riziką.

Nauda smegenų veiklai

Tikriausiai pastebėjote, kad žalioji arbata padeda išlaikyti budrumą. Bet ar žinojote, kad ji gali pagerinti smegenų veiklą? Pagrindinė arbatos veiklioji medžiaga yra kofeinas, puikiai žinomas kaip stimuliatorius. Visgi kavoje kofeino yra daugiau, tačiau jo kiekis žaliojoje arbatoje yra pakankamas, kad sukeltų teigiamą organizmo atsaką be nervingumo, kuris susijęs su per dideliu kofeino vartojimu.

Kofeinas veikia smegenis blokuodamas slopinamąjį neuromediatorių, vadinama adenozinu. Tokiu būdu jis padidina neuronų aktyvumą ir neurotransmiterių, tokių kaip dopamino ir norepinefrino koncentraciją (4, 5). Nuoseklūs tyrimai parodė, kad kofeinas gali pagerinti įvairius smegenų funkcijos aspektus, įskaitant nuotaiką, budrumą, reakcijos laiką ir atmintį (6).

Be kofeino, žalioji arbata turi ir amino rūgšties L-teanino, kuri gali pereiti kraujo ir smegenų barjerą (7). Taip padidinamas slopinančio neurotransmiterio GABA aktyvumas, kuris turi nerimą mažinantį poveikį. Tai taip pat padidina dopamino kiekį ir alfa bangų gamybą smegenyse (7, 8, 9).

Tyrimai rodo, kad kofeinas su L-teaninu gali turėti sinergetinį poveikį. Tai reiškia, jog šis derinys gali itin stipriai pagerinti smegenų funkciją (10, 11). Be to, dėl šių junginių žalioji arbata pasižymi švelniu aromatu ir skoniu, priešingai nei kava. Daugelis pripažįsta, kad žalioji arbata geriau už kavą padeda jiems išlaikyti energingumą ir produktyvumą bei išlikti budriems.

Padeda deginti riebalus ir numesti svorio

Jei patikrinsite bet kurio riebalams deginti skirto papildo sudėtį, tikėtina, kad ten rasite ir žaliosios arbatos. Remiantis tyrimais, žalioji arbata padeda efektyviau deginti riebalus ir pagreitina medžiagų apykaitą (12). Tyrime dalyvavę sveiki vyrai, vartoję žaliosios arbatos ekstraktą, padidino savo sudeginamų kalorijų skaičių 4 proc., o kito tyrimo metu nustatyta, kad žaliosios arbatos ekstraktą vartojusių sveikų vyrų riebalų oksidacija padidėjo 17 proc., palyginti su placebo grupe (13, 14).

Vis dėlto ne visi tyrimai pagrindžia žaliosios arbatos įtaką metabolizmo padidėjimui, todėl manoma, kad jos poveikis priklauso nuo individualių organizmo savybių (15). Nepaisant to, negalima pamiršti, kad kofeinas taip pat gerina fizinę veiklą, mobilizuodamas riebalų rūgštis iš riebalinio audinio ir leisdamas jas panaudoti kaip energiją (16, 17). Tyrimai rodo, kad jis gali padidinti fizinį aktyvumą maždaug 11-12 proc. (18, 19).

Žalioji arbata gali pagreitinti medžiagų apykaitą trumpalaikiu laikotarpiu, tad padeda numesti svorio. Tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos vartojimas gali padėti sumažinti kūno riebalų kiekį, ypač pilvo srityje (20, 21). Vieno kontroliuojamos imties tyrimo, trukusio 12 savaičių, kuriame dalyvavo 240 nutukusių tiriamųjų, metu buvo pastebėta, kad kontrolinėje grupėje, kuri vartojo žaliąją arbatą, sumažėjo kūno riebalų procentas, kūno svoris ir juosmens apimtis (22).

Apsaugo smegenis nuo senėjimo proceso

Jei manote, kad žaliosios arbatos poveikis yra trumpalaikis, klystate. Alzheimerio liga yra dažna neurodegeneracinė liga ir dažniausia senatvinės demencijos priežastis (23). Parkinsono liga yra dar viena dažna neurodegeneracinė liga, dėl kurios miršta smegenyse dopaminą gaminantys neuronai.

Keletas atliktų tyrimų parodė, kad žaliojoje arbatoje esantys katechino junginiai gali turėti įvairų apsauginį poveikį neuronams mėgintuvėliuose ir gyvūnų atveju, todėl, tikėtina, gali sumažinti demencijos riziką (24, 25, 26).

Padeda įveikti prastą burnos kvapą

Žaliojoje arbatoje esantys katechinai taip pat turi naudos burnos sveikatai. Tyrimai laboratorijoje rodo, kad katechinai gali slopinti bakterijų augimą, todėl gali sumažėti infekcijų rizika (27, 28, 29, 30). Jie gali sumažinti bakterijų, kurios sukelia dantų apnašų susidarymą ir yra pagrindiniu ėduonies atsiradimo veiksniu, skaičių. Tyrimais įrodyta, kad žalioji arbata gali padėti įveikti blogą burnos kvapą (31, 32).

Apibendrinant, reikia pastebėti, kad žalioji arbata turi įvairios naudos organizmui, tad ja tikrai verta pasimėgauti. Nors šio gėrimo teikiama nauda įvairiapusė, ji priklauso nuo individualių organizmo savybių, tad nereikėtų tikėtis kardinalių pokyčių – teigiamo arbatos poveikio galite ir nepastebėti, bet tai nereiškia, kad jo visiškai nėra.