Padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje gali signalizuoti apie galimus inkstų veiklos sutrikimus arba kitus veiksnius, tokius kaip dehidratacija ar netinkama mityba. Kreatininas yra raumenų metabolizmo šalutinis produktas, kurį sveiki inkstai paprastai profiletruoja iš kraujo. Tam tikri mitybos pokyčiai – ypač baltymų šaltinių ribojimas ir sveikesnių maisto produktų pasirinkimas – gali padėti sumažinti kreatinino lygį ir apsaugoti inkstų funkciją.
Padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje – ką tai reiškia?
Kreatininas – tai cheminė medžiaga, susidarantis skaidant kreatiną raumenyse. Jo kiekis kraujyje yra vienas iš rodiklių, leidžiančių įvertinti inkstų funkciją, nes kreatininą iš kraujo pašalina būtent inkstai. Aukštas kreatinino kiekis dažnai rodo, kad inkstai gali nepakankamai efektyviai filtruoti kraują. Vis dėlto kreatinino padidėjimą ne visada lemia vien inkstų liga – jį gali laikinai sukelti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, dehidratacija, tam tikri raumenų sutrikimai, intensyvus fizinis krūvis ar baltyminga (ypač gausi mėsa) dieta. Net prieš atliekant kreatinino tyrimą gydytojai kartais pataria vengti mėsos bent 24 valandas, kadangi vienas mėsos turintis patiekalas gali laikinai padidinti kreatinino koncentraciją kraujyje. Dėl šios priežasties, įvertinant padidėjusį kreatininą, svarbu atsižvelgti tiek į galimas sveikatos būkles (pvz., inkstų funkcijos sutrikimus, diabetą, aukštą kraujospūdį), tiek į gyvenimo būdo veiksnius ir mitybą.
Mitybos svarba esant padidėjusiam kreatininui
Norint sumažinti kreatinino kiekį arba sulėtinti jo didėjimą, ypatingai svarbu tinkamai sureguliuoti mitybą. Inkstų veiklai susilpnėjus, netinkami mitybos įpročiai gali lemti medžiagų apykaitos atliekų kaupimąsi kraujyje. Medicinos ekspertai rekomenduoja, kad esant inkstų funkcijos sutrikimams mityba būtų koreguojama: patariama valgyti mažiau baltymų turinčio maisto bei riboti druskos (natrio), kalio, fosforo ir kitų elektrolitų perteklių maiste. Tokie mitybos pokyčiai padeda palaikyti tinkamą elektrolitų ir skysčių pusiausvyrą organizme bei mažina papildomą naštą inkstams. Svarbu pažymėti, kad per daug sumažinti baltymų kiekio irgi nereikėtų – būtina rasti balansą, kad organizmas gautų pakankamai maistinių medžiagų, tačiau inkstai nebūtų apkrauti baltymų apykaitos atliekomis. Baltymai skyla į azotines atliekas, kurias sveiki inkstai perfiltruoja; esant inkstų funkcijos sutrikimui, per didelis baltymų kiekis maiste gali lemti šių atliekų (įskaitant kreatininą) kaupimąsi kraujyje. Dėl to subalansuota mityba – saikingai ribojant baltymus ir renkantis tinkamus maisto produktus – yra viena iš pagrindinių priemonių kontroliuoti kreatinino lygį.
Ką galima valgyti, kai kreatinino kiekis padidėjęs?
Pakankamas skysčių vartojimas: visų pirma, įsitikinkite, kad geriate pakankamai vandens (nebent gydytojas nurodė kitaip). Dehidratacija gali padidinti kreatinino koncentraciją, todėl tinkamas hidracijos lygis padeda inkstams efektyviau šalinti atliekas.
Daug vaisių ir daržovių, visadalių grūdų: jeigu tenka mažinti baltymų kiekį racione, trūkstamą energiją rekomenduojama gauti iš angliavandenių turinčių produktų – vaisių, daržovių, pilno grūdo duonos, kruopų. Šie maisto produktai suteikia organizmui energijos, be to, juose gausu skaidulų, vitaminų ir mineralų. Didesnis skaidulų kiekis mityboje yra siejamas su geresniais inkstų rodikliais – pavyzdžiui, vieno tyrimo metu padidinus skaidulinio maisto suvartojimą lėtine inkstų liga sergantiems pacientams, jų kraujo tyrimuose kreatinino lygis reikšmingai sumažėjo. Taigi valgykite daugiau šviežių daržovių, vaisių, uogų, taip pat rinkitės visadalius grūdus (rupi duona, rudieji ryžiai, avižos ir pan.), kad gautumėte pakankamai ląstelienos.
Augaliniai baltymai ir saikingas liesos mėsos kiekis: gyvūninės kilmės baltymų (mėsos, ypač raudonos, taip pat paukštienos, žuvies) vartojimą patartina sumažinti. Tyrimai rodo, kad gausus gyvūninės kilmės baltymų vartojimas yra susijęs su didesniu kreatinino kiekiu serume bei mažesniu apskaičiuotu inkstų filtracijos greičiu (eGFR) – tai gali reikšti neigiamą perteklinio gyvūninio baltymo poveikį inkstų funkcijai. Vartojant mažiau mėsos, verta didesnę dalį baltymų gauti iš augalinių šaltinių: pupelių, lęšių, avinžirnių, tofu, riešutų nedideliais kiekiais. Augalinės kilmės dieta neapkrauna inkstų azotinėmis atliekomis taip, kaip gausi gyvūninio baltymo mityba. Be to, sisteminė apžvalga parodė, kad vegetarų (augalinė) mityba gali pagerinti inkstų filtracijos funkciją pacientams, sergantiems lėtine inkstų liga. Jei vis dėlto vartojate gyvūninės kilmės baltymus, rinkitės liesesnę mėsą (pvz., vištieną, kalakutieną) ar žuvį, mažinkite porcijų dydį. Taip pat galite įtraukti kiaušinių baltymus – juose nėra tiek fosforo kiek tryniuose ar mėsoje – arba nedidelį kiekį neriebių pieno produktų, atsižvelgiant į gydytojo ar dietologo rekomendacijas.
Kiti naudingi mitybos patarimai: valgykite namuose ruoštą, kuo mažiau perdirbtą maistą. Ruošdami patiekalus stenkitės nenaudoti daug druskos – druskos (natrio) ribojimas padeda kontroliuoti kraujospūdį ir mažina skysčių kaupimąsi, kas svarbu inkstų sveikatai. Vietoj druskos naudokite žoleles ir prieskonius skoniui gerinti. Taip pat stebėkite kalio ir fosforo šaltinius maiste: labai daug kalio turintys vaisiai (pavyzdžiui, bananai, apelsinai) ir daržovės (bulvės, pomidorai) turėtų būti vartojami saikingai, ypač jei gydytojas jau minėjo apie kalio lygio kontrolę. Fosforo daug yra gazuotuose gėrimuose (cola), perdirbtoje mėsoje, gausiuose pieno produktuose – jų suvartojimą neretai reikia riboti, nes blogėjant inkstų filtracijai fosforas ima kauptis organizme. Visus šiuos apribojimus geriausia aptarti su gydytoju: jis, įvertinęs jūsų tyrimų rezultatus, pasakys, kokius konkrečiai mineralus ar maisto produktus būtina riboti.
Ko vengti padidėjus kreatinino lygiui?
Norint sumažinti kreatinino kiekį, svarbu ne tik žinoti, ką valgyti, bet ir ko nevalgyti ar vengti. Štai keletas dalykų, kurių reikėtų atsisakyti arba riboti, jei jūsų kreatinino lygis padidėjęs:
- Perteklinio gyvūninio baltymo. Venkite valgyti didelėmis porcijomis raudoną mėsą (jautieną, kiaulieną, ėrieną) ir perdirbtus mėsos gaminius (dešras, dešreles, rūkytą mėsą). Taip pat nereikėtų kasdien vartoti ir kitų baltymingų produktų dideliais kiekiais. Kaip minėta, per didelis baltymų kiekis maiste apsunkina inkstų darbą ir didina atliekų (kreatinino, šlapalo) koncentraciją kraujyje.
- Maisto, turinčio daug druskos. Stipriai sūrūs produktai (čipsai, sūdyti riešutai, sūdyta žuvis, marinuotos daržovės, greito maisto pusgaminiai) skatina troškulį ir gali didinti kraujospūdį, o tai papildomai apkrauna inkstus. Stenkitės rinktis produktus be pridėtinės druskos arba su sumažintu druskos kiekiu, atidžiai skaitykite etiketes. Suaugusiam žmogui rekomenduojama neviršyti ~5 g druskos per dieną, tačiau esant inkstų problemoms gydytojas gali rekomenduoti dar mažesnį kiekį.
- Gausių kalio ir fosforo šaltinių (jei liepta riboti). Kaip minėta aukščiau, sergant inkstų ligomis, kalio ir fosforo perteklius organizme gali būti pavojingas. Jeigu gydytojas nurodė riboti šiuos mineralus, venkite produktų, kuriuose jų itin gausu: labai kaloringų gazuotų gėrimų su fosforo priedais (pvz., kolos), greitųjų makaronų prieskonių (juose daug fosforo turinčių priedų), didelio kiekio bananų, citrusinių vaisių, bulvių, pomidorų, šokolado, sūrio. Vietoj to rinkitės mažiau šių medžiagų turinčius pakaitalus (pvz., obuolius vietoje bananų, ryžius vietoje bulvių ir pan.).
- Kreatino maisto papildų. Jei sportuojate ir vartojate kreatino papildus, vertėtų žinoti, kad jie gali laikinai padidinti kreatinino lygį kraujyje. Naujausių tyrimų duomenimis, kreatino monohidrato papildų vartojimas susijęs su nedideliu, trumpalaikiu kreatinino padidėjimu, kuris greičiausiai atspindi ne inkstų pažeidimą, o intensyvesnę kreatino apykaitą organizme. Vis dėlto, jeigu jūsų kreatininas padidėjęs, pasitarkite su gydytoju dėl tokių papildų vartojimo – galbūt juos reikėtų sumažinti arba kuriam laikui nutraukti.
Išvados
Padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje yra svarbus signalas, kurio nereikėtų ignoruoti. Dažniausiai tai rodo suprastėjusią inkstų filtravimo funkciją, tačiau tinkamai pakoregavus mitybą ir gyvenimo būdą galima palengvinti inkstų darbą ir sumažinti kreatinino lygį. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad subalansuota, inkstams palanki mityba – ribojant gyvūninės kilmės baltymus, vartojant daugiau augalinio maisto ir skaidulų – gali pagerinti inkstų rodiklius ir sumažinti kreatinino kiekį:contentReference. Svarbu pabrėžti, jog kiekvieno žmogaus situacija yra individuali: jei jūsų kreatininas padidėjęs, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju arba dietologu, kurie, remdamiesi jūsų sveikatos būkle ir tyrimų rezultatais, sudarys tinkamiausią mitybos planą. Laiku imantis priemonių ir laikantis rekomendacijų, galima ne tik sumažinti kreatinino koncentraciją, bet ir sulėtinti galimą inkstų funkcijos blogėjimą, pagerinti gyvenimo kokybę bei bendrą sveikatą.
Naudoti šaltiniai
- MedlinePlus (NLM). Creatinine Test – MedlinePlus Medical Test (2023) – https://medlineplus.gov/lab-tests/creatinine-test/
- MedlinePlus (NLM). Diet – chronic kidney disease (CKD) – https://medlineplus.gov/ency/article/002442.htm
- Sciannameo V. ir kt. (2023). Association of dietary proteins with serum creatinine and estimated glomerular filtration rate in a general population sample: the CHRIS study. Nutrition Journal, 22(1):31. (PMCID: PMC9894942) – https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9894942/
- Salmean YA. ir kt. (2013). Foods with added fiber lower serum creatinine levels in patients with chronic kidney disease. J Ren Nutr, 23(2):e29-e32. (PMID: 22739658) – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22739658/
- Jeske J. ir kt. (2023). The impact of a vegetarian diet on chronic kidney disease (CKD) progression – a systematic review. BMC Nephrology, 24(1):218. (PMCID: PMC10259031) – https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC10259031/
- Lotan I. ir kt. (2025). Effect of creatine supplementation on kidney function: a systematic review and meta-analysis. BMC Nephrology, 26(1):189. (PMCID: PMC12590749) – https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC12590749/
