Gerosios bakterijos: nauda sveikatai

Kodėl rekomenduojama vartoti probiotikų?

Žmogaus žarnynas – terpė, kurioje gyvena tiek gerosios, tiek ir blogosios bakterijos. Nors gali pasirodyti keista, bet sveikatai reikšmingos abi bakterijų grupės. Bet svarbiausia – tarp gerųjų ir blogųjų žarnyno bakterijų turi būti pusiausvyra.

Gerosios bakterijos gamina fermentus, reikalingus maistui, kurį mes suvalgome, virškinti, taip pat jos žarnyne sukuria apsauginį sluoksnį. Pusiausvyrą tarp gerųjų ir blogųjų bakterijų gali sutrikdyti daugybė veiksnių, pavyzdžiui, antibiotikai, stresas, įtampa, kenksminga aplinka, prasta mityba, poilsio stoka ir t.t. Jei pradeda vyrauti blogosios bakterijos, virškinimo sistema irgi išsibalansuoja, atsiranda virškinimo problemų: pilvo pūtimas, susilpnėjusi imuninė sistema, prasta maistinių medžiagų absorbcija ir kt. Probiotikai padeda atkurti tą gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą, o drauge ir atsikratyti dėl jos kilusių virškinimo problemų.

Skiriamos dvi probiotikų grupės: laktobakterijos ir bifidobakterijos. Teigiama, jog laktobakterijos naudingesnės, jei viduriuojama, o bifidobakterijos rekomenduojamos, jei sergama dirgliosios žarnos sindromu.

Probiotikų privalumai

Probiotikai – labai mėgiama tema moksliniams tyrimams, kurie vis papildo probiotikų sveikatai daromų naudų sąrašą. Bene labiausiai akcentuojamas poveikis virškinimo sistemai, virškinimo problemoms spręsti, ypač dirgliosios žarnos sindromui.

Dirgliosios žarnos sindromas

Dirgliosios žarnos sindromas (toliau – DŽS) yra pripažintas dažniausiai pasitaikančiu funkciniu virškinimo sutrikimu. Manoma, kad šį sutrikimą turi apie 25 proc. gyventojų. Kaip dažniausi DŽS simptomai įvardijami skrandžio skausmas, pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, neretai ir viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimo ir vidurių užkietėjimo kaitaliojimasis. Anot tyrimų, DŽS simptomai kartais išnyksta ir savaime, bet po kurio laiko pasikartoja dar stipriau.

Kol kas mokslininkai nerado tikslios DŽS atsiradimo priežasties, bet sieja jį su žarnyne gyvenančiomis bakterijomis. Nustatyta, kad vartojant probiotikų, daugeliui žmonių simptomai sumažėja.

Viename tyrime dalyvavo 50 žmonių, turinčių DŽS, ir jie buvo padalinti į dvi grupes. Vienai grupei keturias savaites buvo duodami probiotikai, o kitai grupei keturias savaites buvo duodamas placebas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad probiotikus vartojusių tyrimo dalyvių skrandžio skausmas sumažėjo net 52 procentais, o tų, kurie vartojo placebą, tik 11 procentų.

Tyrimais nustatyta, kad ir kiti labai dažni DŽS simptomai gerokai sumažėja vartojant probiotikų. Šia tema tyrimų atliekama daug. Turint omenyje, kad ne visi probiotikai turi vien teigiamą poveikį absoliučiai visiems rezultatams, buvo atliktas dar vienas – išsamesnis – tyrimas. DŽS turintys savanoriai buvo suskirstyti į tris grupes. Vieni gavo laktobakterijų, kiti – bifidobakterijų, o trečia grupė – placebo. Po 8 savaičių preparatų vartojimo pastebėta, kad, palyginti su kitais vartotais preparatais, geriausius rezultatus davė bifidobakterijos – reikšmingai sumažėjo skrandžio skausmas, pilvo pūtimas, diskomfortas žarnyne.

Metaanalizė – tai daugelio tyrimų rezultatus apimanti apžvalga, siekiant pateikti kuo tikslesnes, detalesnes išvadas. Tiriant probiotikų naudą sergantiems DŽS atlikta ne viena menaanalizė. Viena didžiausių apima net 20 skirtingų tyrimų, kuriuose dalyvavo 1 400 pacientų. Išvados patvirtina, kad probiotikų vartojimas tiesiogiai susijęs su visų bendrųjų DŽS simptomų pagerėjimu.

Diarėja (viduriavimas)

Nors viduriavimas yra DŽS simptomas, bet ne tik tai gali sukelti diarėją. Dar viena dažna priežastis – antibiotikų vartojimas. Antibiotikų paskirtis – naikinti ligą sukeliančias bakterijas. Neretai antibiotikų vartojimas yra neišvengiamas – jų nauda, gydant kai kuriuos susirgimus, didžiulė. Bet nustatyta, kad drauge jie naikina ir žarnyne gyvenančias gerąsias bakterijas. O tai dažnai suponuoja viduriavimą. Manoma, jog net apie 30 proc. antibiotikus vartojančių pacientų pasireiškia viduriavimas. Tokiu atveju ne tik viduriavimas yra neigiamas aspektas, bet ir tai, kad greitas žarnų turinio pašalinimas gali reikšti, jog mažėja ir gydymo antibiotikais veiksmingumas, nes vaistai organizme užsilaiko gerokai trumpiau. Bet vis daugiau tyrimų įrodo, kad probiotikai padeda subalansuoti blogųjų ir gerųjų bakterijų lygį organizme ir užkirsti kelią antibiotikų sukeltam viduriavimui.

Viename tyrime dalyvavo 766 vaikai, kuriems buvo paskirti antibiotikai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog drauge vartojant ir probiotikus viduriavimas sumažėjo. Anot mokslininkų, probiotikus tikslinga vartoti su bet kokiais antibiotikais. Jie naudingi ir tiems pacientams, kuriems viduriavimą sąlygojo kitos priežastys.

Vidurių užkietėjimas

Nors šia tema tyrimų gerokai mažiau, bet tie, kurie atlikti, parodė, kad probiotikai naudingi ir esant vidurių užkietėjimui. Pavyzdžiui, viename tyrime dalyvavo 20 vidurių užkietėjimu sergančių vaikų. Daliai jų buvo paskirta paros probiotikų dozė, o kitiems – placebas. Nustatyta, kad probiotikus vartojusių vaikų būklė pagerėjo dvigubai.

Kyla klausimas, kaip probiotikai gali būti veiksmingi esant priešingiems veiksniams – viduriavimui ir vidurių užkietėjimui?

Dar neseniai buvo manoma, jog esminė bakterijų, esančių probiotikuose, funkcija yra gerinti virškinimą, papildyti žarnyną naudingomis bakterijomis, bet, atrodo, yra šis tas daugiau. Neseniai atlikti tyrimai leidžia teigti, jog probiotikuose esančios bakterijos iš tikrųjų gali padėti teigiamai paveikti visą imuninę sistemą. Probiotikų veikimo būdas yra kur kas sudėtingesnis ir gilesnis, todėl jie gali būti veiksmingi esant tokiems skirtingiems simptomams – ir vidurių užkietėjimui, ir viduriavimui.

Egzema

Probiotikų poveikį imunitetui sustiprina ir tai, kad jie gali padėti ir sergant tokiomis ligomis kaip egzema.

Suomijoje atliktame tyrime dalyvavo besilaukiančios moterys, kurioms buvo skirti probiotikai kiekvieną dieną du mėnesius iki numatytos gimdymo datos ir dar pirmuosius du mėnesius maitinant naujagimį. Tada probiotikų vartojimas buvo nutrauktas. O paskui dvejus metus buvo stebimi jų vaikai. Rezultatai parodė, kad vaikams, kurių mamos vartojo probiotikus, buvo gerokai mažesnė tikimybė, kad išsivystys egzema.

Kitame tyrime dalyvavo kūdikiai, kuriems pasireiškė egzemos simptomai. Mažyliai buvo atjunkyti nuo motinos pieno ir maitinami probiotikais papildytu pieno mišiniu. Po dviejų mėnesių pieno mišinį su probiotikais vartojusių kūdikių būklė gerokai pagerėjo.

Tokie tyrimai tik patvirtina, kad probiotikų pranašumas gali būti kur kas didesnis, nei iš pradžių manyta.

Probiotikų šaltiniai

Gerųjų bakterijų yra nemažai, tad galite pasirinkti tai, kad labiausiai patinka Jums. Pirmiausia – tai jogurtas. Rekomenduojama rinktis kuo mažiau gardintą įvairiais dirbtiniais saldikliais, fruktozės sirupais ir pan. Geriausia – natūralus jogurtas.  Dar vienas puikus probiotikų šaltinis yra kefyras.

Rauginti kopūstai – juose irgi gausu gerųjų bakterijų ir, negana to, labai daug vitaminų. Tinka ir kitos raugintos daržovės, pavyzdžiui, agurkai.

Svarbu: visada rinkitės fermentuotus, o ne pasterizuotus produktus, kadangi pasterizuojant žūsta kokybiškos gerosios bakterijos.

Kiek probiotikų reikia gauti?

Papildai įprastai matuojami miligramais arba mikrogramais. Mikroskopinės bakterijos dažniausiai matuojamos kiek kitaip, tad kiek gi jų reikia gauti? Probiotikuose esančios bakterijos skirtingos, tad rekomenduojami jų kiekiai irgi yra nevienodi. Skirtingi probiotikų papildai turi skirtingus kiekius atitinkamų bakterijų. Atsižvelgdamas į Jūsų nusiskundimus, gydytojas paskirs konkrečią probiotikų dozę.

Jei vartojate probiotikų turinčio maisto, tai jame nustatyti, kiek yra gerųjų bakterijų, sudėtinga, bet padauginti gerųjų bakterijų, gaunamų iš maisto, irgi nelabai tikėtina. Todėl drąsiai į racioną įtraukite  gerųjų bakterijų turinčio maisto.

Šalutinis probiotikų poveikis

Paprastai probiotikai yra labai saugūs vartoti ir daugelis susidūrusių su virškinimo problemomis pirmiausia griebiasi būtent jų. Svarbu visada laikytis ant pakuotės arba informaciniame lapelyje pateiktų dozavimo rekomendacijų.

Kai kuriems žmonėms probiotikai gali sukelti lengvą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, skrandžio veiklos sutrikimus, viduriavimą, dujų kaupimąsi ir pilvo pūtimą. Ypač šalutinis poveikis gali pasireikšti pirmosiomis probiotikų vartojimo dienomis, bet paskui tokie simptomai turi pranykti. Visgi jei nutinka taip, kad minėti simptomai išlieka ilgiau, probiotikų vartojimą nutraukite.

Kai kurie eksperimentai atskleidė neigiamą probiotikų poveikį sergantiems Krono liga. Todėl be gydytojo nurodymų, jei turite šią ligą, probiotikų venkite.

Labai svarbu probiotikus įsigyti tik iš patikimo pardavėjo, gamintojo. Prioritetą teikite aukščiausios kokybės preparatams.

Į skirtingus probiotikus žmonės gali reaguoti skirtingai, tad jei vieni preparatai nesuteikė norimo poveikio, verta pabandyti kitus.

Jei vargina sunkūs simptomai, rimti sveikatos sutrikimai, tai prieš pradėdami vartoti probiotikų būtinai pasikonsultuokite su savo gydytoju.

Informacijos šaltiniai

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0091674912014649
http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1046/j.1365-2222.2000.00943.x/full
http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1399-3038.2009.00745.x/full
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4288092/
https://nutritionj.biomedcentral.com/articles/10.1186/1475-2891-6-17
https://www.karger.com/Article/PDF/63075
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17300285/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3155061/
http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1365-2036.2008.03750.x/full
http://journals.lww.com/jcge/Abstract/2004/07002/Probiotics_in_The_Treatment_of_Irritable_Bowel.14.aspx
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2709042/
http://journals.lww.com/jcge/Abstract/2011/11001/Probiotics_for_Prevention_and_Treatment_of.12.aspx
https://jamanetwork.com/journals/jama/fullarticle/1151505
http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0022347606003830