Kiaulpienes pažįstame visi, tačiau jos dažniau laikomos piktžolėmis, o ne vaistažolėmis. Vis dėlto tai klaidinga nuomonė – šis augalas dažnai naudojamas tradicinėje medicinoje. Labiausiai paplitusi kiaulpienių rūšis yra paprastoji kiaulpienė (lot. Taraxacum officinale), tačiau yra ir daug kitų rūšių.
Kiaulpienių lapai, šaknys ar žiedai gali ne tik suteikti spalvingumo patiekalams, jie dažnai naudojami gydomosioms arbatoms ir maisto papilduose, skirtuose cukraus kiekiui kraujyje subalansuoti, odos būklei gerinti, kepenų ir širdies stiprinimui. Sužinokite daugiau, kuo organizmui naudingas šis augalas.
Kiaulpienės – itin maistingos
Kiaulpienės yra labai maistingi augalai ir visai nesvarbu, kurią jų dalį – šaknis, lapus ar žiedus – naudosite. Kiaulpienėse yra gausu įvairių vitaminų, mineralų ir skaidulų. Kiaulpienių lapai gali būti naudojami maistui tiek žali, tiek termiškai apdoroti. Tai puikus vitaminų A, C ir K šaltinis, taip pat lapuose yra vitamino E, folio rūgšties, nedidelis kiekis B grupės vitaminų (1).
Kiaulpienių lapuose taip pat yra daug mineralų, įskaitant geležį, kalcį, magnį ir kalį (1). O augalo šaknyse gausu angliavandenių inulino – tai augaluose randamos tirpios skaidulos, kurios padeda palaikyti sveikų žarnyno bakterijų dauginimąsi ir balansą (2). Kiaulpienių šaknys dažnai yra džiovinamos ir naudojamos arbatai ruošti, tačiau jas galima vartoti ir kaip šaknines daržoves.
Kiaulpienėse gausu antioksidantų
Antioksidantai – tai junginiai, kurie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus – molekules, kurios yra normalios medžiagų apykaitos produktas, tačiau prisideda prie lėtinių ligų rizikos, jei jų kiekis organizme tampa per didelis. Todėl antioksidantai yra labai svarbūs norint išlaikyti kūną sveiką (3).
Kiaulpienėse yra daug antioksidanto beta karotino, kuris gali apsaugoti nuo ląstelių pažeidimo ir oksidacinio streso (4, 5). Be to, kiaulpienių žieduose yra gausu polifenolių, jų taip pat randama ir augalo šaknyse, lapuose ir stiebuose (4).
Kiaulpienių nauda organizmui
Šiuose augaluose yra daug vertingų medžiagų, tad kiaulpienės gali turėti įvairų teigiamą poveikį organizmui:
- Gali sumažinti uždegimą. Dėl antioksidantų kiaulpienės gali sumažinti uždegimus, kurie yra normalus imuninės sistemos atsakas į infekciją. Vis dėlto ilgalaikis uždegimas gali lemti nuolatinį kūno audinių ir DNR pažeidimą. Tyrimai rodo, kad kiaulpienėse esantys junginiai gali gerokai sumažinti uždegimo žymenis (6, 7).
- Gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tyrimai rodo, kad kiaulpienėse esantys junginiai gali pagerinti insulino – hormono, reguliuojančio cukraus kiekį kraujyje – sekreciją ir gliukozės (cukraus) įsisavinimą raumenyse (8).
- Gali sumažinti cholesterolio ir trigliceridų kiekį. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad kiaulpienių lapų ir šaknų ekstraktas sumažino trigliceridų kaupimąsi riebalų ląstelėse (9). Kitas tyrimas su gyvūnais, parodė, kad kiaulpienių lapų ekstraktas gerokai sumažino bendrojo cholesterolio ir trigliceridų kiekį (10).
- Gali sumažinti kraujo spaudimą. Tyrimai šioje srityje yra riboti, tačiau kiaulpienės nuo seno tradicinėje medicinoje naudojamos kaip diuretikai. Vakarų medicinoje diuretikai yra naudojami skysčių pertekliui iš organizmo pašalinti, o tai gali padėti sumažinti kraujospūdžio lygį (11). Tyrimai patvirtino, kad kiaulpienės yra veiksmingas diuretikas (12), o taip pat jose yra mineralų, kurie svarbūs reguliuojant kraujospūdį, pavyzdžiui, kalio (1, 13).
- Gali pagerinti kepenų veiklą. Kai kurie tyrimai su gyvūnais patvirtino, kad kiaulpienių ekstraktas gali apsaugoti nuo kepenų pažeidimo ir ligų (14). Kiti tyrimai su gyvūnais parodė, kad kiaulpienių ekstraktas gali sumažinti kepenyse susikaupusių riebalų perteklių ir apsaugoti nuo oksidacinio streso (4, 15).
- Gali padėti numesti svorio. Kai kurie tyrimai rodo, kad kiaulpienės ir jų junginiai gali padėti kontroliuoti svorį, nors duomenys nėra patikimi. Kai kurie mokslininkai teigia, kad kiaulpienės gebėjimas pagerinti angliavandenių apykaitą ir sumažinti riebalų pasisavinimą gali lemti svorio mažėjimą, tačiau reikia išsamesnių tyrimų šia tema (16).
- Gali pagerinti virškinimą. Kiaulpienės dažnai naudojamos tradicinėje medicinoje vidurių užkietėjimui gydyti ir virškinimo sveikatai gerinti. Kiaulpienių šaknys yra puikus prebiotinės skaidulos inulino šaltinis, kuris, kaip įrodyta, mažina vidurių užkietėjimą ir skatina maisto judėjimą virškinimo sistemoje (17).
- Gali sustiprinti imunitetą. Keletas tyrimų parodė, kad kiaulpienių ekstraktas gerokai sumažina virusų gebėjimą daugintis (18, 19, 20). Tyrimai taip pat rodo, kad kai kurie aktyvūs kiaulpienėse esantys junginiai apsaugo nuo įvairių kenksmingų bakterijų (4, 21, 22).
Kiaulpienė – išties galingas žalumynas, tačiau norint tiksliai patvirtinti jos gydomąsias savybes reikalingi išsamesni tyrimai. Vis dėlto papildydami savo mitybą kiaulpienėmis, tikrai suteiksite organizmui naudos, o pavasaris – puikus metas tai padaryti.
Kaip vartoti kiaulpienes?
Kiaulpienių lapai, stiebai ir žiedai dažnai vartojami švieži, tačiau taip pat gali būti valgomi ir termiškai apdoroti. Šaknis dažniausiai yra džiovinama, malama ir naudojama kaip arbatos ar kavos pakaitalas. Taip pat galima įsigyti kiaulpienių kapsulių, ekstrakto ar tinktūros.
Kadangi tyrimai su žmonėmis yra riboti, nėra pateikiama griežtų kiaulpienių kaip maisto papildo vartojimo gairių. Turimi duomenys leidžia vartoti kiaulpienes šiomis dozėmis, siekiant papildyti savo mitybą (4):
- Švieži lapai: 4-10 gramų per dieną;
- Džiovinti lapai: 4-10 gramų per dieną;
- Lapų tinktūra: 2–5 ml tris kartus per dieną; 4
- Šviežių lapų sultys: 1 arbatinis šaukštelis (5 ml) du kartus per dieną;
- Skystas ekstraktas: 1-2 arbatiniai šaukšteliai (5-10 ml) per dieną;
- Šviežios šaknys: 2-8 gramai per dieną;
- Džiovintų kiaulpienių milteliai: 250–1000 mg keturis kartus per dieną.
Kiaulpienės – tai tikra dovana iš gamtos, tačiau nepamirškite, kad kaip ir kiekvienas augalas jos gali sukelti alergines reakcijas. Dėl kiaulpienių maisto papildų vartojimo pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku.
