Kalis – tai mineralas, kurio natūraliai randama maiste. Tai taip pat yra elektrolitas, o tai reiškia, kad jis praleidžia elektros impulsus organizme ir padeda atlikti svarbias funkcijas, tokias kaip:
- Kraujo spaudimo palaikymas;
- Normalus drėgmės balansas;
- Raumenų susitraukimai;
- Nervinių impulsų palaikymas;
- Virškinimas;
- Širdies ritmo palaikymas;
- pH balansas (rūgštingumas ir šarmingumas).
Žmogaus kūnas natūraliai kalio negamina, todėl reikalingą jo kiekį turėtume gauti su maisto produktais ir gėrimais. Jei kalio gaunama per mažai, gali kilti rimtų sveikatos problemų. Pernelyg didelis kalio kiekis gali organizme susidaryti dėl laikinų ar ilgalaikių sveikatos problemų. Sveiki inkstai palaiko normalų kalio kiekį organizme, o jo perteklių pašalina su šlapimu.
Kalio šaltiniai
Maisto produktai yra labiausiai paplitęs kalio šaltinis. Didesnį kiekį šio mineralo turi:
- vaisiai (abrikosai, bananai, kiviai, apelsinai, ananasai);
- daržovės (žalumynai, morkos, bulvės);
- liesa mėsa;
- pilno grūdo produktai;
- pupelės ir riešutai.
Dauguma žmonių pakankamai kalio gauna su maistu, tačiau esant mažam kalio kiekiui, gydytojas gali skirti maisto papildus. O turint didelį kalio trūkumą, gali prireikti intraveninio gydymo.
Kalio trūkumas
Kalio trūkumą arba hipokalemiją gali sukelti tam tikros sveikatos problemos, pavyzdžiui, inkstų ligos, per dažnas diuretikų vartojimas, per didelis prakaitavimas, viduriavimas ar vėmimams, magnio trūkumas, dažnas antibiotikų vartojimas.
Hipokalemijos simptomai skiriasi priklausomai nuo trūkumo sunkumo. Laikinas kalio kiekio sumažėjimas gali nesukelti jokių simptomų. Pavyzdžiui, jei per treniruotę daug prakaitavote, kalio kiekis normalizuojasi išgėrus elektrolitų ir nedaro žalos. Vis dėlto rimtas kalio trūkumas net gali būti pavojingas gyvybei. Tipiniai kalio trūkumo požymiai:
- didelis nuovargis;
- raumenų spazmai, silpnumas ar mėšlungis;
- nereguliarus širdies plakimas;
- vidurių užkietėjimas, pykinimas ar vėmimas.
Hipokalemija paprastai diagnozuojama atliekant kraujo tyrimą. Gydytojas taip pat gali paskirti širdies elektrokardiogramą ir arterinio kraujo dujų tyrimą, kad išmatuotų pH lygį organizme.
Kalio perdozavimas
Per didelis kalio kiekis gali sukelti hiperkalemiją. Laikantis subalansuotos mitybos, tai retai pasitaiko, tačiau pravartu žinoti kalio perdozavimo rizikos veiksnius:
- per didelis kalio papildų vartojimas;
- inkstų ligos;
- kokaino vartojimas;
- kalį išsaugantys diuretikai;
- chemoterapija;
- diabetas;
- sunkūs nudegimai.
Ryškiausias kalio pertekliaus simptomas yra nenormalus širdies plakimas (aritmija). Sunkūs atvejai gali baigtis mirtimi. Žmonės, kuriems yra nedidelis kalio perteklius, retai pastebimi simptomus. Jei turite kokių nors rizikos veiksnių, gydytojas turėtų profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus kalio kiekius nustatyti.
Kalio norma
Kalio normos balanso atstatymas priklauso nuo jo kiekio organizme. Hipokalemijos atveju turi būti vartojami kalio papildai. Tai veiksminga priemonė, jei nėra inkstų problemų. Kalį tausojantys diuretikai gali išvalyti organizmą nuo natrio pertekliaus. Tai padės normalizuoti elektrolitų kiekį, tačiau kai kurie diuretikai ir kalio papildai gali neigiamai paveikti virškinamąjį traktą.
Hiperkalemijos atvejai yra gydomi receptiniais vaistais, kurie padidina kalio išsiskyrimą, taip pat gali būti skiriami diuretikai arba klizma. Sunkiais atvejais gydymas yra sudėtingesnis: gali būti reikalinga inkstų dializė kalio pertekliui pašalinti. Pacientams, neturintiems inkstų problemų, gydytojas gali rekomenduoti insuliną ir gliukozę – tai padeda transportuoti kalį iš kraujo į ląsteles, kad jis būtų greičiau pašalintas.
Kalio kiekį subalansuoti būtina, nes pokyčiai organizme gali sukelti nerimą, ypač turint rizikos veiksnių. Dažnai kalio balanso atstatymas nėra sudėtingas, tačiau sveikatos būklę būtina nuolatos stebėti. Jei pastebėjote neįprastų simptomų, kreipkitės į savo gydytoją.
