Kodėl dažnai sergate? Žinome kodėl

Kas Jus vargina?

Nėra nė vieno žmogaus, kuris bent retkarčiais nepasigautų kokio viruso, neperšaltų. O kai kuriems ligos yra kone gyvenimo būdas ir dienų, kuomet būna sveiki, labai nedaug. Atsikratyti varvančios nosies, čiaudulio, galvos skausmo ir panašių simptomų gali prilygti kone sapnui. Bet… tai įmanoma! Bet pirmiausia turite žinoti, kas gi lemia Jūsų dažną sirgimą.

Pasakyk, ką valgai, ir pasakysiu, kas tu

Girdėjote tokį posakį? Jame daug tiesos! Jei nesilaikysite subalansuotos mitybos, Jūsų kūnas negalės tinkamai funkcionuoti. Netinkama mityba didina daugelio ligų riziką. O kas yra tinkama mityba? Tai organizmui reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų gavimas su maistu. Skirtingos amžiaus grupės turi skirtingus mitybos poreikius, bet visų amžiaus tarpsnių žmonėms galioja ir kelios bendros taisyklės:

• kasdien valgyti įvairių vaisių ir daržovių;
• rinktis liesus baltymus;
• apriboti riebalų, cukraus dienos kiekį;
• jei yra galimybė, valgyti nesmulkintus grūdus.

Vitaminas D

Jei dažnai sergate, gali būti, jog naudinga padidinti suvartojamo vitamino D kiekį. Remiantis tyrimais, šis vitaminas gali lemti mažesnę tikimybę susirgti ūmia kvėpavimo takų infekcija, taip pat vitamino D stoka siejama ir su nusilpusia imunine sistema. Šio vitamino kiekį organizme galite padidinti vartodami D vitamino maisto papildus ar iš maisto: riebios žuvies, kiaušinių trynių, taip pat verta daugiau būti lauke.

Dehidratacija

Visas mūsų kūnas yra priklausomas nuo vandens. Per dieną žmogus netenka nemažai skysčių. O negavus reikiamo jų kiekio prasideda dehidratacija. Lengva ar vidutinio sunkumo dehidratacija kartais net nepastebima, bet visgi Jus gali pykinti, jausite nuovargį, galvos skausmą, vidurių užkietėjimą. Bet kokia dehidratacija yra pavojinga. Esminiai dehidratacijos simptomai yra didelis troškulys, galvos skausmas, žemas kraujospūdis, greitas širdies plakimas.

Siekiant išvengti dehidratacijos ar jai jau atsiradus gerkite vandens, gurkšnokite po truputį visą dieną, valgykite vandens turtingus vaisius bei daržoves.

Miego stoka

Jei kasnakt nemiegate pakankamai, būsite labiau linkęs sirgti. Jūsų imuninė sistema miegodama išskiria citokinus – baltymus, labai svarbius sveikatai bei ligoms, kovojančius su uždegimais ir kitomis ligomis. Kūnui šių baltymų reikia daugiau, jei sergate ar patiriate stresą. O trūkstant miego kūnas šių baltymų negali pagaminti pakankamai. Tad tai mažina natūralų organizmo gebėjimą kovoti su virusais bei infekcijomis.

Ilgalaikė miego stoka taip pat didina nutukimo, širdies ligų, diabeto, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką. Teigiama, jog suaugusieji turėtų miegoti 7–8 valandas.

Nešvarios rankos

Rankos per dieną turi sąlytį su galybe mikrobų. Jei reguliariai rankų neplaunate, bet jomis liečiate veidą, maistą, lūpas, galite labai lengvai padėti plisti ligoms. Jūs patys save užkrečiate. Rankas rekomenduojama plauti apie 20 sekundžių po tekančiu vandeniu, naudojant antibakterinį muilą – puikiai pašalinsite bakterijas.

Kai sergate, tikslinga periodiškai dezinfekuoti stalviršius, durų rankenas, elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, išmaniuosius telefonus, planšetes. Tam naudokite specialias servetėles.

Siekiant užtikrinti higienos laikymąsi, rankas rekomenduojama plauti:

• prieš maisto gaminimą ir po jo;
• prieš valgį;
• prieš ir po kontakto su sergančiu žmogumi;
• prieš ir po naudojimosi vonia, tualetu;
• pakeitus sauskelnes;
• nusičiaudėjus, po kosulio, išsipūtus nosį;
• palietus augintinius;
• sutvarkius šiukšles ir pan.

Prasta burnos higiena

Jūsų dantys yra vienas iš sveikatos pagrindų. O štai Jūsų burna – saugus prieglobstis tiek gerosioms, tiek ir blogosioms bakterijoms. Kai nesergate, burnos sveikata palaikoma natūraliai, žinoma, prie to prisideda ir kasdienis dantų valymas šepetėliu, tarpdančių siūlo naudojimas, kas efektyviai užtikrina blogųjų bakterijų kontrolę. Bet kai pastarosios tampa nekontroliuojamos, Jus gali pykinti, prasidėti uždegiminiai procesai ir pan. Ilgalaikės  burnos sveikatos problemos gali suponuoti ir dar sunkesnius padarinius, pavyzdžiui, širdies ligas, insultą, endokarditą ir kt.

Imuninės sistemos išsiderinimas

Imuninės sistemos sutrikimai atsiranda jai kovojant su antigenais, pavyzdžiui, toksinais, bakterijomis, vėžinėmis ląstelėmis, grybeliais, virusais, alergenais ir pan. Sveikame kūne juos nukenksmina antikūnai, t. y. sudėtiniai baltyminiai glikoproteinai. Tačiau kai kurių žmonių imuninė sistema taip gerai neveikia, kaip turėtų, ir dėl to nepagamina pakankamai veiksmingų antikūnų, kurie apsaugotų nuo ligų.

Imuninės sistemos sutrikimus galite paveldėti arba juos gali sukelti netinkama mityba. Taip pat imuninė sistema silpsta senstant. Jei įtariate, kad Jūs pats ar kažkuris šeimos narys turi imuninės sistemos sutrikimų (kuriuos galėjote paveldėti), suplanuokite vizitą pas gydytoją.

Genetika

Dažnas ligas gali lemti ir mažas baltųjų kraujo kūnelių kiekis kraujyje. Ši būsena vadinama leukopenija ir ji gali būti genetinė arba sukelta kitos ligos. Mažas baltųjų kraujo kūnelių kiekis didina infekcijų riziką.

Didelis baltųjų kraujo kūnelių kiekis gali apsaugoti nuo ligų. Kaip ir mažas šių kraujo kūnelių kiekis, taip ir didelis gali būti genetinis.

Alergijos simptomai be alergijos?

Galite patirti sezoninių alergijų simptomus, pavyzdžiui, akių niežėjimą, vandeningas išskyras iš nosies, užsikimšusią nosį, skaudančią galvą, net neturėdami jokios alergijos. Tokia būklė vadinama nealerginiu rinitu. Pastarąjį sukelia ne tipiniai alergenai, bet, pavyzdžiui, stiprus kvapas, tam tikras maistas, stresas, sausas oras, orų pokyčiai. Jie dirgina nosies kanalus, atsiranda patinimas sukeliantis nealerginį rinitą, kurį galbūt painiojate su tikrąja alergija, sloga.

Ligos gydymą lemia simptomų sunkumas, gretutinės ligos.

Per daug streso

Stresas yra normali gyvenimo dalis, kol netampa problema. Nes lėtinis stresas gali kaip reikiant apsunkinti gyvenimo kokybę. Jis neigiamai veikia organizmą, padaro Jus ligoniu, silpnina imunitetą ir atsparumą ligoms. Lėtinis stresas gali neigiamai veikti kitų ligų gydymą, jis didina infekcijų dažnumą ir sunkumą, pagilina tam tikras esamas sveikatos problemas.

Praktikuokite streso mažinimo metodus, pavyzdžiui:

• darykite pertraukas dirbdami kompiuteriu;
• atsisakykite mobiliojo telefono vakarais, grįžę po darbo;
• klausykitės raminančios muzikos po įtempto susitikimo;
• darykite mankštą.

Poilsis, menas, muzika, meditacija, aktyvus gyvenimo būdas – tai priemonės, galinčios padėti kovoti su stresu. Turite rasti tai, kas padeda atsipalaiduoti būtent Jums. Jei patys negalite suvaldyti savo streso, būtinai kreipkitės į profesionalius.

Mikrobai ir vaikai

Vaikai turi daug kontaktų su kitais vaikais, daiktais, žaislais, gyvūnais, tad jiems kyla didelė rizika pernešti mikrobus. Nešvarūs žaislai, smėlio dėžė, nuo žemės imami daiktai ir kiti panašūs dalykai, pasipainiojantys vaikų kelyje, – visa tai padeda mikrobams patekti ant vaikų rankų ir plisti.

Išmokykite savo vaikus švaros, skatinkite dažnai plauti rankas, neimti nešvarių daiktų. Rankų higiena gali padėti reikšmingai sumažinti mikrobų plitimą Jūsų namuose.

Taigi, jei dažnai vargina ligos, peržvelkite savo mitybą, įpročius, įvertinkite aplinką. Priežastys gali būti visiškai aiškios. Sužinokite, kas Jus vargina, kas didina ligų riziką, ir imkitės veiksmingų priemonių.