Šlapimo spalva ir vitaminai – kodėl keičiasi ir ar tai kenksminga sveikatai?

Autorė: Vaiva Balanavienė

Turinys

• Kas lemia šlapimo spalvą?
• Vitaminas B2 (riboflavinas) – ryškiai geltona šlapimo spalva
• Kiti vitaminai: oranžinis ar net žalsvas šlapimo atspalvis
• Ar tai pavojinga sveikatai?
• Ką daryti, jei pasikeitė šlapimo spalva?
• Patikusi šlapimo spalva: ką rekomenduoja specialistai
• Išvados

Kas lemia šlapimo spalvą?

Įprastai sveiko žmogaus šlapimas būna nuo skaidraus iki šviesiai geltono atspalvio. Spalvą lemia jame esantis geltonas pigmentas (urochromas) ir koncentracija – kuo daugiau skysčių išgeriate, tuo šlapimas šviesesnis; jei geriate mažai, šlapimo spalva tampa tamsesnė ir sodresnė dėl didesnės pigmento koncentracijos. Be suvartojamo vandens kiekio, įtakos gali turėti ir kiti veiksniai. Tam tikri maisto produktai bei vaistai gali laikinai pakeisti šlapimo spalvą. Pavyzdžiui, suvalgius daug burokėlių, gervuogių ar pupų, šlapimas gali nusidažyti rausvai arba raudonai; kai kurie vaistai gali nudažyti šlapimą ryškiomis spalvomis – oranžine ar net melsvai žalia. Žinoma, neįprasta šlapimo spalva kartais signalizuoja ir sveikatos sutrikimus (pavyzdžiui, kraujo priemaišą sergant inkstų ar šlapimo takų ligomis), tačiau dažniausiai spalvos pokyčius paaiškina visai ne grėsmingos priežastys, o kasdieniai dalykai – mūsų mityba, vartojami papildai, vitaminai. Toliau aptarsime, kaip būtent vitaminai gali paveikti šlapimo spalvą.

Įvairios šlapimo spalvos gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių – nuo išgeriamų skysčių kiekio iki suvalgyto maisto ar vartojamų papildų. Normalus šlapimas paprastai būna gelsvas, tačiau tam tikri maisto produktai (pvz., burokėliai, morkos) ar vitaminų papildai gali laikinai jį nudažyti ryškesnėmis spalvomis.

Vitaminas B2 (riboflavinas) – ryškiai geltona šlapimo spalva

Vienas pastebimiausių pavyzdžių, kaip vitaminai veikia šlapimo spalvą, yra ryškiai geltonas, „neoninis“ šlapimas po vitaminų vartojimo. Dažniausiai už tai „atsakingas“ vitaminas B2, dar vadinamas riboflavinu. Riboflavinas yra vandenyje tirpus B grupės vitaminas, kurio perteklius organizme nekaupiamas – gavus daugiau, nei reikia, jis paprasčiausiai pašalinamas per inkstus su šlapimu. Kadangi riboflavinas yra ryškiai geltonos spalvos junginys (beje, pavadinime „flavin“ slypi lotyniškas žodis flavus, reiškiantis „geltonas“), šlapimas, prisotintas šio vitamino pertekliumi, įgauna intensyviai geltoną, sodrią spalvą. Daugelis žmonių pastebi, kad išgėrus multivitaminų ar B grupės vitaminų kompleksą, jau po kelių valandų šlapimas tampa ryškus tarsi geltonas žymeklis. Tai – normalu. Organizmas pasisavina tiek, kiek jam reikia, o visa kita pašalina, todėl tokia spalva tėra ženklas, kad vitaminų buvo daugiau, nei panaudota.

Ar ryškiai geltonas „vitamininis“ šlapimas reiškia ką nors blogo? Tikrai ne – medicinos šaltiniai nurodo, kad tai nekenksmingas reiškinys. Tyrimai rodo, kad net ir labai didelės riboflavino dozės nesukelia toksinio poveikio, nes nepanaudotas perteklius tiesiog nepasisavinamas ir  greitai pašalinamas iš organizmo. Dėl to net nėra nustatyta viršutinė leistina šio vitamino paros norma – įprastai net ir labai dideli kiekiai nesukelia žalos. Klinikinėje praktikoje pastebėta, kad vartojant dideles riboflavino dozes atsiranda intensyvesnė šlapimo spalva, mokslinėje literatūroje net vadinama „flavinurija“ (t. y. riboflavino nulemtu pageltimu), tačiau tai tėra nekenksmingas šalutinis poveikis.

Kiti vitaminai: oranžinis ar net žalsvas šlapimo atspalvis

Vitaminas B2 – ne vienintelis vitaminas, galintis paveikti šlapimo spalvą. Praktiškai visi B grupės vitaminai yra tirpūs vandenyje, todėl jų perteklius pasišalina su šlapimu. Pavyzdžiui, vitaminas B12 (kobalaminas), kuris dažnai vartojamas papildų pavidalu arba gaunamas su maistu (ypač gyvūniniais produktais), taip pat šalinamas per inkstus. Didelės vitamino B12 dozės gali laikinai suteikti šlapimui sodresnį geltonai oranžinį atspalvį. Retais atvejais, kai vitaminas B12 skiriamas injekcijomis labai didelėmis dozėmis (pavyzdžiui, gydant tam tikras būkles hidroksokobalamino forma), pastebima ir rausva šlapimo spalva – pats injekcinis tirpalas būna ryškiai raudonas, todėl perteklius nusidažo atitinkamai. Tai visiškai nekenksminga ir laikina reakcija.

Dar vienas vandenyje tirpus vitaminas – vitaminas C (askorbo rūgštis). Jo taip pat dažnai vartojama dideliais kiekiais, ypač šaltuoju sezonu. Organizmas panaudoja kiek reikia, o perteklių pašalina. Didesnės vitamino C dozės ar vitaminu C praturtinti papildai gali nudažyti šlapimą šviesiai oranžine spalva. Panašiai gali veikti ir vitaminas A bei jo provitaminai: pavyzdžiui, gausiai valgant morkas ar saldžiąsias bulves (kuriose yra daug beta karoteno, vitamino A pirmtako), šlapimas gali įgauti šviesiai oranžinį ar tamsesnį gelsvą atspalvį. Tokią pačią įtaką gali turėti ir didelės vitamino A dozės, vartojamos papildų pavidalu. Verta paminėti, kad beta karotenas labiau linkęs kauptis odoje (suteikdamas jai oranžinį atspalvį per ilgą laiką), tačiau dalis jo metabolitų gali būti pašalinta su šlapimu, dėl ko ilgainiui šlapimas taip pat gali tapti gelsvai oranžinis.

O kaip dėl kitų vitaminų? B grupės vitaminų kompleksai kartais suteikia šlapimui net žalsvą atspalvį. Iš tiesų, „neoninė“ šlapimo spalva kai kada gali pasirodyti žalsvai gelsva – tai lemia B vitaminų fluorescencinės savybės. Šlapimas gali atrodyti šviesiai žalsvas ir vartojant tam tikrus multivitaminų ar sporto papildus, kuriuose yra didelės dozės B grupės vitaminų. Pavyzdžiui, energiniuose gėrimuose ar sportiniuose kokteiliuose neretai būna pridėta B vitaminų (tarp jų ir riboflavino), todėl geriant dideliais kiekiais, šlapimas taip pat gali nusidažyti ryškesne geltonai žalia spalva. Vis dėlto ir šie pokyčiai – laikini bei nepavojingi.

Ar tai pavojinga sveikatai?

Daugelis šlapimo spalvos pokyčių, kuriuos sukelia vitaminai, yra nepavojingi sveikatai. Kaip minėta, vandenyje tirpūs vitaminai (tokie kaip B grupės vitaminai ir vitaminas C) nepasilieka organizme – kai jų gauname daugiau, nei organizmui reikia, perteklinė dalis yra pašalinama su šlapimu. Tai reiškia, kad ryškesnė šlapimo spalva dažniausiai tėra ženklas, jog organizmas sėkmingai atsikratė nereikalingo vitaminų kiekio. Pats šis reiškinys nėra kenksmingas: pavyzdžiui, ryškiai geltonas šlapimas nuo riboflavino nereiškia jokio organų pažeidimo ar funkcijų sutrikimo. Tai normalus fiziologinis procesas.

Vis dėlto svarbu atskirti, kad nors pats vitaminų nudažytas šlapimas žalos nedaro, itin didelių megadozių vitaminų vartoti be reikalo nerekomenduojama. Nors riboflavinas ir daugelis kitų B grupės vitaminų neturi nustatytos toksinės dozės ribos (dėl pertekliaus šalinimo mechanizmo), kai kurie kiti vitaminai gali sukelti nepageidaujamų efektų ne dėl šlapimo spalvos, o dėl kaupimosi organizme. Pavyzdžiui, riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K) perteklius gali sukelti hipervitaminozę – būklę, kai vitaminai kaupiasi kepenyse ir kituose audiniuose bei gali pakenkti sveikatai. Šių vitaminų perdozavimo nepastebėsite iš šlapimo spalvos, nes jų perteklius neišsiskiria su šlapimu taip akivaizdžiai. Todėl visada verta laikytis rekomenduojamų dozių ir neviršyti jų be būtinybės.

Apibendrinant: jeigu pastebėjote ryškiai geltoną ar kitokį neįprastą šlapimo atspalvį netrukus po to, kai pradėjote vartoti tam tikrus vitaminus, didžiausia tikimybė, kad tai yra nepavojingas reiškinys. Jūsų kūnas tiesiog šalina vitaminų perteklių, o kartu nusidažo ir šlapimas. Tai nėra kenksminga – greičiau galima vertinti kaip signalą, jog organizmas gavo pakankamai tų maistinių medžiagų.

Ką daryti, jei pasikeitė šlapimo spalva?

Pirmiausia – nepanikuoti. Jei šlapimo spalvos pokyčiai sutampa su vitaminų ar papildų vartojimo pradžia, labai tikėtina, kad priežastis yra būtent tai. Galite pasitikrinti vartojamų papildų etiketę: ar sudėtyje yra dideli kiekiai B grupės vitaminų (pavyzdžiui, 100% ar daugiau rekomenduojamos normos riboflavino, niacino, B12 ir pan.). Jeigu taip, tuomet ryškesnė šlapimo spalva yra normalus reiškinys. Tokiu atveju nereikia nutraukti jums paskirtų vitaminų – organizmas pasisavina reikalingą dalį, o perteklius pasišalins, ir tai nesukelia žalos.

Gerkite pakankamai vandens. Kartais koncentracija šlapime lemia spalvos intensyvumą – jei esate nepakankamai hidratuoti, šlapimas bus tamsesnis. Todėl užtikrinę, kad geriate pakankamai skysčių, galite sumažinti vitaminų nudažyto šlapimo „neoninės“ spalvos ryškumą. Paprasčiau tariant, praskiesdami šlapimą vandeniu, padarysite spalvą švelnesnę. Visgi net ir esant ryškiai spalvai, tai nėra pavojinga, tad svarbiau yra rūpintis bendra sveika mityba ir pakankama hidratacija.

Stebėkite save: jeigu be neįprastos šlapimo spalvos atsiranda ir kitų simptomų (pavyzdžiui, skausmas pilvo apačioje, deginimas šlapinantis, kraujo priemaiša, bendras negalavimas) arba jei šlapimo spalva išlieka neįprasta net nustojus vartoti galimai ją įtakojusius papildus, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Nors vitaminų sukelti pokyčiai nekenksmingi, kartais panašūs požymiai gali signalizuoti ir apie ligą. Pavyzdžiui, raudonas šlapimas gali reikšti kraują šlapimo takuose, rudas it „kolos“ spalvos šlapimas gali byloti apie kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimus. Todėl, jeigu abejojate dėl savo šlapimo spalvos pokyčių priežasties, geriausia pasitikrinti pas specialistą.

Pakitusi šlapimo spalvai ką rekomenduoja specialistai

Specialistai pirmiausia rekomenduoja įvertinti kontekstą – ar šlapimo spalva pasikeitė staiga, ar tai sutapo su naujais vitaminais, papildais, vaistais, intensyvesne fizine veikla, mažesniu skysčių vartojimu ar tam tikrais produktais (pvz., burokėliais, morkomis). Jei pokytis atsirado netrukus po B grupės vitaminų ar multivitaminų, dažniausiai tai yra natūralus organizmo procesas, kai vandenyje tirpių vitaminų perteklius pasišalina su šlapimu. „Svarbiausia – nepanikuoti ir nepriimti skubotų sprendimų: pirmiausia peržiūrėkite, ką pastarosiomis dienomis vartojote, įsitikinkite, kad geriate pakankamai vandens, o tuomet stebėkite, ar spalva grįžta į įprastą per 24-48 valandas“, – sako sveikos gyvensenos specialistė Vaiva Balanavienė. Jei kartu atsiranda deginimas šlapinantis, skausmas apatinėje pilvo dalyje, karščiavimas, nemalonus kvapas, drumstumas ar matomos kraujo priemaišos, specialistai pataria nedelsti ir pasitarti su gydytoju, nes tokie požymiai gali rodyti šlapimo takų infekciją ar kitą sutrikimą. Taip pat verta kreiptis, jei neįprasta spalva išlieka kelias dienas, nors nevartojote papildų, kurie galėtų ją nudažyti, arba jei šlapimas tampa labai tamsus (rudas, it „kolos“), nes tai gali būti susiję su dehidratacija ar kepenų/inkstų funkcijos pokyčiais.

Išvados

Šlapimo spalva gali kisti dėl įvairių priežasčių – nuo išgerto vandens kiekio, maisto ir papildų iki tam tikrų sveikatos būklių. Vitaminų vartojimas yra vienas iš dažnų ir nepavojingų veiksnių, galinčių laikinai pakeisti šlapimo atspalvį. Ryškiai geltonas šlapimas pavartojus vitaminą B2 ar B grupės papildus, oranžinis atspalvis nuo vitamino C ar beta karoteno – tai normalaus organizmo darbo požymiai, rodantys, jog kūnas pašalina nereikalingą perteklių. Šie spalvų pokyčiai patys savaime nėra žalingi. Svarbu atkreipti dėmesį į savo mitybą ir vartojamų papildų kiekius, tačiau nerimauti dėl vien šlapimo spalvos, kai žinote, jog vartojote tam tikrų vitaminų, nereikia. Išlaikykite sveiką balansą: gaukite pakankamai vitaminų su maistu ar papildais, gerkite pakankamai vandens, ir jūsų organizmas natūraliai pasirūpins likučiais. O pastebėjus kažką neįprasto – visuomet pravartu pasitarti su medikais, tačiau daugeliu atvejų ryškesnė šlapimo spalva tėra įdomus ir nekenksmingas jūsų kūno funkcijų aspektas.

Šaltiniai

1. Harvard T.H. Chan School of Public Health – The Nutrition Source: „Riboflavin – Vitamin B2“
2. Linus Pauling Institute, Oregon State University: „Riboflavin“
3. Mayo Clinic Health System: „The rainbow of urine colors: What’s typical, what’s not“ (2023)
4. Cleveland Clinic: „Changes in Urine: Causes, Symptoms & Treatment“
5. Koratala A. ir kt., Clinical Case Reports, 2018: „Not all that is red is blood: a curious case of chromaturia“